Įvertink pastangas

Niekaip nesuprantu kaip galima viskam sakyti ne.  Jei žmogus parodė bent menkiausią dėmesį, norą susitikti, bendrauti, kaip gali neįvertinti jo pastangų ir jam pasakyti ne. Kaip tik reikėtų džiaugtis, kad kažkas nori su Tavimi bendrauti, nori kartu leisti laiką- vadinasi Tavo kompanija jam priimtina ir reikalinga. Kaip gali atstumti žmones viską suversdamas tingėjimui, laiko stokai ar pan.? Kas nuo to geriau? Ogi nieko! Tik blogiau! Sakydamas ne- sakai ne ne tik tam pasi8lymui  ar kvietimui, bet ir gyvenimui. Beabejo kai nežinai tai ir širdis neskauda, bet kaskart pasakydamas ne- prarandi labai daug. Įsivaizduokime, kad pasakei ne kažkokiam draugo pasiūlymui drauge su juo nueiti apsipirkti, padėti kažką išsirinkti ar pan. Pasakei jam, kad neturi laiko ar dar blogiau- kad neturi nuotaikos. Bet ištiesų likai sėdėti namie. Žmogus kuris norėjo eiti drauge pasipirkti- jam buvo svarbu netiek pats pirkimas, kiek galbūt norėjo susitikti ir vienu metu atlikti keletą dalykų: pabendrauti, rasti norimą pirkinį, sulaukti Tavo patarimų ir nuomonės apie tą daiktą. Sulaukęs neigiamo atsakymo- žmogus Tavimi nusivylė, ypač jei tas neigiamas atsakymas nepirmas. Galbūt žmogus galiausia net nebėjo nieko pirkti. O gal tai buvo dovana ar kažkas panašaus, galbūt jis ketino eiti į gimtadienį į kurį būtų pakvietę ir Tave ir jei būtum pasakęs taip, tą paprastą stebuklingą žodį taip- tai būtumėte kartu į jį nuėję, galbūt būtum sutikęs ten būsimą mylimą žmogų, susiradęs naujų pažinčių su kuriomis užmezgus ryšius ir vėlgi nesakant ne- būtų ateityje pasiūlytas pelningas darbas ar pan. Na tarkim. Kai nuolat sakai ne- žmogui tampi neigiama persona ir jo akyse Tavo respect’o lygis krenta ir krenta- galiausia dingsta noras Tau kažką siūlyti ir dingsta pasitikėjimas Tavimi. O va elgiantis priešingai- bendras laiko leidimas, bendros pramogos- sustiprina draugystę, pasitikėjimą. Bendras laikas kartu tai pat formuoja panašią nuomonę į tam tikrus dalykus, žmonės supanašėja ir ima vienas kitą labiau suprasti, palaikyti, galiausiai pasitikėjimo lygis užauga iki tokio lygio, kad draugas gali patikėti Tau savo paslaptis, padėti kilti karjeros laiptais ar pan. Na bet Jums spręsti- galite nevertinti kito žmogaus noro bendrauti, kuris galbūt yra nesavanaudiškas, nuoširdus ir tikras noras susibendrauti. Likite abejingi viskam ir toliau jei norite- gyvenimo pabaiga privers gailėtis praeitimi- bet bus pervėlu jau. Aš siūlyčiau draugystęs nuolat stiprinti, nes jos kaip baterijos- kurias nuolat reikai įkrauti pastangomis, bendru laiko leidimu, bendromis pramogomis, pokalbiais ir kt. Kartais tenka veikti tai ko nenori ar sakyti taip kai to nesinori, be pastangų nieko nebūna. Pvz Tavo draugas domisi kažkokia sritimi kuri jam labai patinka, kažkokia pramoga ar pan. Galbūt vertėtų ir Tau tuo pasidomėti, išbandyti- atrasti kažkokių nišų bendriems interesams ir kelių priartėti prie žmogaus užuot visiem vaidinus asmenybes, kurios neprisitaiko ir turi savo dirbtinį ego, kuris tik kenkia ir blokuoja visus kelius gerų rezultatų link. Taip, galime uždaryti, užblokuoti, sugriauti visus kelius, apsimesti asmenybės, tegul pasaulis taikosi prie mūsų, o mes nesikeisim, nedėsim jokių pastangų! Ar taip? Geras sprendimas? Gerai turėti savo unikalių pomėgių, užsispyrimą ar pan. bet šiuo atveju vistiek reikėtų ieškoti naujų ir bandyti suprasti kodėl Tavo draugui patinka vieni ar kiti dalykai, pasidomėjus galbūt ir Tau imtų patikti. Bet dažniausia žmonės apie viską sprendžia iš išankstinės klaidingos nuomonės, net nesigilindami kaip yra. Būtent todėl šiomis dienomis naujausios knygos itin gražiais viršeliais gaminamos 😀 Kokie paviršutiniški mes- žmonės pasidarę arne? 🙂 Kaip ten bebūtų- mes gi galime save valdyti ir keisti. O taip, tikrai galime! Užuot koncentravę savo mąstyma ties vienintele ir neginčijama tiesa- pabandykime prasiplėsti ir pamatyti daugiau pasaulio visom prasmės- tiek mąstymu, tiek veiksmais, tiek požiūriu ir elgesiu. Tau nepatinka kažkoks draugo pomėgis, kuris jį veda iš proto? Bet ar tų jį mėginai? Ne, ne, aš klausių ar tų ištiesų nuoširdžiai jį mėginai, galbūt jis ir Tave vestų lygiai tiap pat iš protoir kartu turėtumėte tikrai apie ką diskutuoti ir tai būtų vienas iš būdų susibendrauti. Arba galime likti „asmenybėmis” ir nieko nedaryti, tikėtis, kad prie mūsų visi taikysis, nors tiek kiti taip pat bus tokios pat „asmenybės” ir taip pat nieko nedarys- tik lauks pastangų iš kitų. O gal laikas pradėti nuo savęs- pasaulis ims keistis į gerąja pusę ir atsiras daugiau spalvų bei galimybių? Niekada nežinosi kada Tavo neigiamas atsakymas bus itin lemtingas. Pasakęs ne ir toliau liks namie svajoti apie antrąją pusę, kurios taip ir nesutiksi, nes nedalyvauji ten kur reikėtų, toliau ieškosi darbo, nes niekas nepriims Tavęs dėl nemokėjimo bendrauti net pokalbio metu, o iš kur jis bus, jei nebendrauji, nesocializuojiesi, nepasižmonėji. Tikiu, kad dauguma nesėdi namie, tačiau ta dauguma per daug dažnai sako ne ir kategoriškai neigia gyvenimą, visus jo teikiamus malonumus su visais priedais. O koks tada gali būti darbas, studijos ar pan, kai laisvu metu nuo jų- nepasilsi, nepaveiki kažko žmoniško, to ko tikrai norisi. Per daug darbo- be pramogų ir poilsio- žmogui kenkia, o jo darbas tampa nebetoks efektyvus tiek fiziškai tiek dvasiškai. Na bet ką aš čia kalbu- kas norėjo tas suprato, o kam neduota suprasti ar apsimeta bejausmiais žmonėmis- tai jau geriau tuomet sienai pasakoti- daugiau supras. Suprantu kai nėra ryžto daryti kažkokį sunkų darbą, na bet kai nėra ryžto gyventi, bendrauti, pramogauti- tuomet tikrai nesuprantu. Niekas už Jus nepadarys nieko, jei patys neįdėsite pastangų įvairiose srityse, kurios koncentruoto mąstymo žmogui atrodo net nesvarbios. Toks žmogus mato mokykloje ir studijose tik mokslus, darbe tik darbą- lipa kolegom per galvas, juos trypia dėl geresnių rezultatų, žmogiškumui čia vietos nelieka.  O gal geriau draugaukime, būkime žmonės, gyvenkime ir pasidomėkime vieni kitais, pasistenkime suartėti, nenutraukti ryšių, kurie ir taip sunkiai laikosi ir kuriuos reikia nuolat sutvirtinti. Pastangų niekada nebus gana, na o jei mes jų išvis nerodysime- tuomet laukime tik blogo- visose gyvenimo srityse, nes viskas tarpusavyje susiję, vienas ne grįžtą šimtais ne kitose srityse, o dar stebimės po to kodėl gyvenime taip nesiseka. Čia aš turiu omenyje, kai ne sakomas teigiamiem vertingiem, dalykam, kurie atneša tik naudą ir jokių nuostolių ar blogybių. Na tiek tuomet šiam kartui. Iki 😉