Kur mes esame? Kas mes esame? Ko siekiame? Kuo norime būti? Dėl ko gyvename? Pasaulis sukasi aplink mus ar mes sukamės jame? Paklauskite viso to savęs ir pabandykite atsakyti. Mes gyvename sukurtoje iliuzijoje, kurioje sukurta dirbtinė laimė: televizija, internetas, drabužiai, automobiliai, namai, alkoholis. Televizija ir internetas mirgėte mirga gražių žmonių, spalvingose aplinkose. Nejučiomis Jūs imate to norėti, to trokšti ir siekti, nejučiomis tampate kaip tie žmonės iš televizijos ar filmo ekrano. Bet ar jie tikri? Tai iliuzija! Jūs esate tikri! Tačiau sistema tai išplėšė iš Jūsų, atėmė Jūsų gyvenimą iš Jūsų pačių. O tiksliau Jūs patys jį atidavėte ir pasidavėte, išmokote taip gyventi ir manote, kad viskas gerai ir taip turi būti. Bet neturi! Taip neturi būti! Jūs esate nebe Jūs- Jūs tas personažas iš filmo, ta kopija, žiniasklaidos, aplinkinių įtakotas ir iš dalelių lyg dėlionė sudėliotas sistemos zombis. Jūs keliatės kiekvieną dieną- einate į darbą, uždirbate pinigus, o juos išleidžiate suskurdami sau dirbtinę laimę- kurią suteikia daiktai, galiausiai perkate maistą, kad galėtumėte toliau eiti į darbą. O kai Jūsų paklausia kur gyvenimo prasmė- atsakote, kad tokios nėra. Net nepabandote savarankiškai pamąstyti dėl ko gyvenate, kur einate ir ko siekiate. Ar elgiatės teisingai ar esate teisingi jei ne prieš kitus tai bent prieš save? Sistema beveik tobula ir ji sudarė idealias sąlygas tam, kad nemąstytumėte, o tiesiog dirbtumėte ir mokėtumėte mokesčius, o kažkas iš to puikiai gyventų, siektumėte pinigų bet kokia kaina, nuo mažų dienų supratę, kad „kietesnis” tas pas kurį brangesni žaisliukai. Nuolatinė konkurencija verčia siekti vis didesnių turtų, o nesant galimybei jų įsigyti- skolintis, imti paskolas. O tada visą gyvenimą gyventi, kad jas išmokėti. Nesibaigianti vergovė- esate kaliniai savo pačių gyvenime. Kad pinigai sutarta atsiskaitymo forma- negalime ginčytis ir turime su tuo susitaikyti, bet kai jie tampa tikslu, kuriuo perkama laimė ir siekiama jai pirkti „gyvenimo prasmę”, kuomet žmogus pirmoje vietoje mato mokslus, darbą- tuomet tai jau vergovė, tuomet žmogiškumo vis mažiau, tuomet sistema jau valdo tokią asmenybę. Nežinau ar tokį žmogų galima išvaduoti, nežinau ar jis gali pradėti mastyti kitaip, bet žinau, kad galima užkirsti kelią kol dar to nėra- ir mažus vaikus mokyti vertinti tikrąsias, nenuperkamas vertybes, išmokyti juos rinktis, savarankiškai mąstyti atskirti ką rinktis, o ko ne. Padėti jiems suprasti, kad visada yra ir kitas kelias ir kad į viską reikėtų žvelgti iš kelių pusių, kad nėra gerų ar blogių žmonių, nėra turtingų ar vargšų ir nereikia jų taip skirstyti- visi jie žmonės, tiesiog jie pasirinko skirtingus kelius ir dėl to jų negalima kaltinti, nes šita sumauta sistema dažnai stipresnė už žmogiškumą, už žmogaus vertybes, kad ji kaip buldozeris viską griauną ir ardo- nepasigaili nieko. Mokinkite savo vaikus išlikti savimi, tikruoju savimi- ne tuo, kurį formuoja aplinka, o tuo kuris jis yra. Nevaržykite jo talentų, saviraiškos, nesakykite, kad taip elgtis nevyriška ar nemoteriška. Tai tik taisyklės ir visuomenės numatytos normos, įdiegta baimė ir kompleksai varžantys asmenybę ir bandantys visus kiek įmanoma labiau suvienodinti, slopinti savarankiško mąstymo formavimąsi. Būtent šeima yra tai vieta- kurioje galioja savos taisyklės ir kur Jus sistema gali veikti minimaliai ir kur Jūs galite būti laimingi, susikurdami savo pasaulį į kurį visuomet gera sugrįžti. To nenupirksi, to nelaimėsi- kad ir kiek dirbsi ir pinigų turėsi, kad ir kiek diplomų kabos ant Tavo auksinės sienos. Gali rinktis. Taip, Tu gali rinktis! Ir niekada nėra vėlu. Tu gimei žmogumi ir gali juo būti ar vėl tapti. Nebijokite gyventi, nebijokite mylėti, nebijokite būti savimi ir pasakyti aplinkiniams kokie jie Jums svarbūs, brangūs ir reikalingi. Nesvarbu kas ką galvos dėl Jūsų tokio elgesio- didžiuokitės savimi, Jūs jau žingsniu priekyje, Jūs jau teisingi patys prieš save. Turbūt neįmanoma visko aprašyti ir paaiškinti, Jūs privalote patys mąstyti, svarstyti, stebėti, analizuoti- ir tuomet suprasite kas yra kas ir kad visa tai tiesa. Mums meluoja! Kasdien televizija, internetas, laikraščiai pumpuoja didžiulius kiekius melagingos informacijos ir taip iškreipia mūsų mąstymą. Vaikai mokykloje mokinami klaidingų istorinių faktų ir tik iš pažiūros viskas atrodo gražu, teisinga ir kad padeda mūsų vaikams. O iš tiesų viskas žlugdo asmenybes jau nuo darželio laikų. jūs ko gero esate priversti leisti savo vaikus į tas kolonijas, tačiau bent namuose galite vaiką mokinti kitokių dalykų. Vienintelis geras dalykas- tai socializavimasis, kuomet Jūsų vaikas būna tarp žmonių. Tačiau tai išeina į blogą, kuomet jam padaroma didžiulė neigiama įtaka ir išmokinama to ko niekada nereikėjo išmokinti. Tačiau juk visi vaikai ateina iš šeimų ar iš kažkur kur jiems įdiegė pradinį mąstymą. Tad jei visi tėvai elgtųsi kitaip- ir būtų kitaip. Bet taip kažin ar bus, nes visa tai grandininė reakcija: vaikai ima blogą pavyzdį iš savo tėvų ir daro jų klaidas augindami savo vaikus, o šie savo ruožtu daro tą patį savo vaikams ir t.t. Reakcija nutrūksta labai retai, kai atsiranda iš tikro mąstantys žmonės. Deja taip būna retai. Kodėl? Sistema stipresnė, o mes neturime tiek valios atsispirti jos įtakai. Tuo ji ir stipresnė, nes žino mūsų silpnąsias vietas, per kurias ir įtakoja mus. Paprastesnis pavyzdys būtų, kad ir reklama, kuri rodo seksualius žmones, teigia: „jei būsi vyras- nusipirksi” ar pan. Žaidžia mūsų jausmais, svajonėmis, įsitikinimais, pasitelkia psichologiją. Nuolat kartojant, rašant, rodant tam tikrus dalykus- jie tampa mums savaime suprantamais, pvz kodėl sauskelnes visi vadina „pampersais”- nors tai firmos vardas, arba kodėl visas „kolų” rūšis vadinama „coca cola”. Taip yra todėl, kad tai padarė didesnę įtaką dėl periodiško reklamų rodymo, kas buvo įdiegta visuomenei. Tiesiog tobula rinkodara! Nekaltinu jų, visuomenė kvaila, tad kodėl tuo ir nesinaudoti siekiant savo tikslų. Kaltinti dėl to reiktų save- kuomet leidžiamės apgaunami. Tikime ką rodė per žinias, ką kalbėjo koks aukštas pareigūnas aiškino kaip elgtųsi koks „Nato” užpuolimo atveju. Kai kurie net nemirksėdami teigia mintinai išmoktus, net ne savo pačių parašytus tekstus ir tai perša kaip tiesą. viskas ne veltui, viso to esmė visuomet yra ir viskas tarpusavyje susiję. Viskas formuoja visuomenės nuomonę, įsitikinimus, nes ta visuomenė reikalinga, kad vienaip ar kitaip mąstytu ir ji reikalinga, kad egzistuotų, nes kokia valstybė būtų be jos. Kas mokėtų mokesčius, kas vergautų, kas gintų savo šalį jei būtų tik valdžia? Nebūtų tuomet ir tų milijonierių, jei ne visuomenė. Todėl ją pavergus- įmanoma viskas. Kad ir kaip būtų gaila patriotizmas taipogi yra iliuzija, sukurta tam, kad karo atveju gintume savo šalį, o šiais laikais netgi kitas šalis. Kam reikalingas karas? Tam, kad užimti teritorija, kuriose būtų galima diegti savo sistemą, kitaip tariant suvienodinti visuomenę. Karas taip pat reikalingas išnaikinti kitokias atsiskyrusias tautas, religines bendruomenes, per daug mąstančius ar protingus žmones. Jis taip pat labai svarbus bankams, kurie karo atveju suteikia didžiules paskolas ir vėliau jas atgauna su procentais. Tas kas sugalvojo ir kas valdo pinigus- tie ir kontroliuoja kas ir kaip turėtų pasaulyje būti, kaip turėtų mąstyti visuomenė ir kaip ją paveikti. Absoliuti kontrolė, valdžios troškimas- stipresni už viską. Deja to patys net nesuprasdami pasiduodate ir nekovojate. O aš noriu, kad kovotumėt, noriu, kad supyktumėt! Ir smarkiai, kad trenktumėt kumščių į stalą ir garsiai pasakytumėt: „Aš noriu gyventi, noriu būti tikras, mano gyvenimas turi vertę!”. Ir svarbiausia, kad tai pasakę- to ir siektumėte! Kasdien! Ir atminkite, kad pasaulis nesitaiko prie Jūsų- tai Jūs taikotės prie jo ir norėdami, kad taikytumėtės teisingai- pamąstykite apie save, apie savo vertybes. Nereikia užsispyrus teigtis, kad esate toks žmogus ir nesikeisite, kad ir kas būtų. Keistis reikia vardan savęs, vardan savo laimės, vardan mylimų ir svarbių žmonių. Keistis į gerą- argi tai blogai? Tikiuosi pagalvosite apie tai ir neliksite abejingi. Manymas, kad Jumis pasirūpins kažkas kitas, kaip pvz Dievas, valdžia ar pan.- yra klaidingas. Tik Jūs patys galite padaryti daug dėl savęs, dėl brangių žmonių ir dėl pasaulio. Likimas Jūsų rankose ir atminkite jog menkiausia smulkmena įtakoją gyvenimą dideliais dalykais. Eikite savo keliu neatisukdami atgal. Linkiu eiti teisingu keliu ir jame atlikti tinkamus sprendimus.
