Jei Tave nervina, kad kitam žmogui sekasi labiau nei Tau, arba, kad ir kaip Tau būtų sunku, bet žmogus sako tiesą kuri prieštarauja Tavajai. Oj kaip tai žeidžia Tavo savimeilę 🙂 Na ir kas? Ar negali būti žmogus ir suprasti, kad nesi Dievas ir kad kiti gali ne ką blogiau už Tave kažką žinoti ir t.t. Juolabiau koks skirtumas, būk savimi ir tiek, išmok pralimėti. Nepulk ginčytis ir bandtyi įžeisti žmogų kuris užginčijo Tave teisingai. Aplamai mums reikėtų išmokti daugiau tolerancijos, supratingumo ir mokėjimo viską išsiaiškinti gražiai. Kitavertus gal geriau trauktis nuo tokių žmonių, kurie sako, jog Tu juos nervini vien todėl, kad esi teisus ar kad daug šneki tose situacijose kur jei ieško žodžio kišenėje. Nesvarbu ar tai pavydas ar dar kas, bet su tokiais tikrai sunku. Tad ir pats/i nebūk toks. išmokime gyventi lengvai, atleiskime kitiems daugiau nei iki šiol, džiaukimės tuo ką turime ir pasidžiaukime už kitą žmogų. O kam specialiai stengtis įkasti, įžeisti ir t.t.? Argi gražu tiap elgtis, ka? Ar gražu? Atsakyk! Nustok, pasilik savo ironiją, sarkazmą ir savo suknistai kandų snukį sau, būk žmogumi ir turėk veidą, vieną. Kam tos nesąmonės visos. Geriau pasiteirauk draugų kaip jiem sekais, pakviesk kurnors ir t.t. nei sėdėjęs venas, užsidaręs, dėl savo kandumo praradęs daug galimybių. Gal laikas keistis, išmokti pralaimėti ir t.t. Na aišku siekimas visad geriausio gal ir gerai daug kur, bet kai tai kertasi su žmogiškumu, rizikuojama santykiais ir t.t. gal tada laikas sustoti ir pagalvoti kas esi gyvūlys ar žmogus? O jei ir sėdi namie, niko nedarai, tai neniršk ant žmonių kurie Tau parašė, pasiteiravo kai psekasi ar pakvietė kur, nepyk ant jų, kad jie turi ko Tu neturi, kad jie pasakė kažką protingo ko negalėjai pasakyti Tu 😉 Tad linkiu būti draugiškais, kuo supratingesniais, tolerantiškais ir džiaugtis netik savimi bet ir kito sėkme 😉
