Anadien Loreta pasakė įdomų dalyką, kurio nežinojau. Yra keturi žmonių mastymo tipai: taškinis, linijinis, plokštuminis ir erdvinis (ir čia ne apie architektų mąstymą). Taškinį mąstymą turintys žmonės mato tik vieną tašką, privalumai to, kad jie gali susikoncentruoti ties vienu dalykų ir nesiblaškyti ties kitais. Trūkumai: tokie žmonės nepastebi daugiau, jie tarkim nuvykę prie jūros nematys gražaus saulėlydžio, kad smėlis geltonas, kad katik kažkas nusišypsojo, kad šampanas visai skanus, jie matys tarkim, kad yra labai šalta. Linijinį mąstymą turintis žmogus jau matys kur kas daugiau ir net galės analizuoti. Plokštuminį mąstymą turintis žmogus matys keltą dalykų sugebės juos įvertinti. Erdvinį mąstymą turintis žmogus turės visas šias savybes, plius prisidės jo vaizduotė, kuri dažnai trukdo susikoncentruoti ties viena sritimi, nes skiriamas dėmesys keliom sritim. Taigi yra privalumu ir trūkumų, tačiau kur link aš suku su tokiais gan abstrakčiais žmonių suskirstymais. O suku link to, kad platesnį mąstyma turintiem žmonėm labai sunku būti tarp tų kurie turi siaurą požiūrį. Tarkim žiūrime filmą, plataus mąstymo žmogus jį įvertins, susies su gyvenimu, prisiminimais, patirtimi, įvertins aktorių darbą, režisieriaus pastangas, kiekvienos frazės paslėptą mintį, išanalizuos mintyse ir filmas pasirodys įdomesni nei tam, kuris žiūrės į filmą siauru požiūriu ir įvertins tik tia kad siužetas nelabai įtraukiantis ir buvo nesąmonė. Aišku platus mąstymas turi būti iš tegiamos pusės, nes perdėtas filmo analizavimas irgi taptu nebepasimėgavimu o klaidų ieškojimu, įtemptu žiūrėjimu. Taigi turėtų būti kompromisas, tačiau labiau į platesnį požiūri, tada viskas tampa daug įdomiau. Apskirtai gyvenimas įdomesnis tiems, kurie savęs neriboja koncentruotu mąstymų, tiem kuriem viskas įdomu, nesako ne ir nori viską išmėginti, neturi išankstinio neigiamo nusistatymo ir tik pabandę teigia apie vieną ar kitą patirtą dalyką savo nuomonę. Siauro mąstymo žmogus žaisdamas kompiuterinį žaidimą nesupras siužeto, nes galbūt jo nepastebės, pastebės, kad grafika netobula ir dėl to neva žaidimas neįdomus. Apskritai bus super, jei siauro mąstymo žmogus jį išvis įsijungs. Bet juk visokių žmonių yra. Yra tokių kurie yra tarpinis variantas, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo imlūs naujovėms, įvairovei, tačiau tam tikrose situacijose ima ir pasako ne, kur tikrai reikėtų „nestumti” ir pabandyti ir kur tikrai žinai, kad tas žmogus pabandęs, pamatęs, pajautęs nesigailės, bet vat ima ir sako kategorišką ne. nežiūrės žmogus dokomentinio filmo, jei jam nesinori praplėsti savo žinias, mąstymą, nuomonę, požiūri, patobulėti. Juk ką bedarytum gyvenime, ką bematytum ar patirtum- nuolat tobulėji imdamas iš visko kas geriausia. Didini savo patirtį ir tarsi baterija vis labiau įsikrauni gyvenimui Tačiau žmonės išlieka abejingi tam tikrose situacijose dėl savo siauro požiūro ir išankstinio nusistatymo, net nežinodami nei kas nei kaip… Ir tada tenka likti, veikti, daryti vienam neradus bendraminčių kruie tiek norėtų visko daug veikti, siekti, išgyventi, patirti, garsiai juoktis, daug svajoti, keliauti, pramogauti, užuosti, matyti, girdėti, jausti, gyventi! Žmonės šalti ir abejingi, tai didina vienatvės jausmą, niekam neįdomios tikrosiso vertybės, dažniausiai visi koncentruojasi ties vienu dalyku, savo sritimi… Žmonės taip pat neįvertina visko taip kaip norėta jiems pateikti, įvertina siauriai, iškirpdami tik vieną jiem palankų fragmentą ir kartais net sugeba tai panaudoti prieš Tave… Turėdami siaurą m
ąstymą žmonės nemato ir neįvertina subtilaus gyvenimiško humoro, kurį gali suprasti tik labiau besidomintis tiek istorija, tiek dabartimi, tiek stebintis šiuolaikinį pasaulį, žmones, jų mąstymą analizuojantis žmogus. O tas kuris į viską žiūri tik iš savo siauros varpinės pasakys: „o kame čia bajeris? Ar jau juoktis?”. Nėra subtilumo, gilesnio supratimo, mokėjimo skaityti tarp eilučių. Tad aš visom keturiom už platų mąstymą, už įvairovę, už galimybęs. Save susiaurinus ties viena sritimi gal ir tapsi tos srities profesionalu, bet tada nepajausi gyvenimo skonio, nepatirsi kitų naujų ir nostalgiškų pojučių, gyvensi visiškoje ar dalinėje rutinoje. Pabandykite žiūrėti plačiau, pabandykite išgirsti frazėse kas sakoma tarp eilučių, susiekite tai su gyvenimu, su tuo ką jau esate patyrę ir žinote, įvertinkite žmonių pastangas, bendraukite su senesniais taip tarsi juos matote paskutinį kartą, įsiklausykite į jų patirtį ir pasiimkite iš to kas jum naudinga, įsidėkite tai kaip atsiminimą… Vertinkite aplinką, žmones, vaizdus, atsirinkite gerą nuo blogo, bent jau stenkitės… Nepulkite neigti, ginčytis, nusišypsokite… Nesakykite šlamštas, kol neatvertėte knygos ir nuoširdžiai neperskaitėte kiekvieno puslapio, kiekvienos raidės… įvertinkite filmuose aktorių mimikas, kiekvieną judesį, perteiktą frazę… Žiūrėkite plačiau, nesakykite ne, pirma laiko, pabandykite… Bent kartais nusiženkite taisyklėms… Juokitės, jei norite juoktis, svajokite, kai to norisi, nusišypsokite piktai kaimynei ar dėstytojai ar bent mintyse jauskitės laisvai ri optimistiškai. Pasaulis taps įdomesnis, didesnis ir spalvingesnis, jei mastysite plačiau, smulkmeniškiau, tačiau nepersistengsite 😉
