Spalio 23-oji: tipiškas, lietingas, rudens rytas. Tomazzo šiandien atsikėlė tik per pietus ir net nenutuokė, kad ši diena bus kiek kitokia nei eilinė rudens diena. Na taip, ruduo visada pilnas netikėtumų, permainų, staigmenų. Tiek malonių tiek nevisai. Ir kas gi nutiko tokio šiandien? To Tomazzo nepanoro smulkiai nagrinėti ir aiškinti, juolab kai nėra tam prasmės. O ar kas išvis klausosi? Ar kamnors įdomu? Lyg ir nieko nenutiko, tačiau tai kas anksčiau kėlė abejones ir nebuvo visiškai aišku- šiandien paaiškėjo, o gal tiesiog pribrendo reikalas tam paaiškėti. Suprato Tomazzo kodėl kai kurie žmonės elgėsi praeityje vienaip ar kitaip, kodėl jie buvo veidmainiai, nenuoširdūs ir dažnai iš jų nesulaukdavo žmogiškumo, o jei ir sulaukdavo- jis būdavo apsimestinis. O šiandiem, tą paprastą Spalio šeštadienį viskas susidėjo, trūko kantrybė ir Tomazzo nusprendė daugiau nebesitikėti kažko iš kitų ką pats duoda, ko norisi sulaukti, nebesitikėti, kad kažkas už padarytą gerą jį įvertins, kad kažkas sunkią valandą ar tada kai tiesiog norisi pasikalbėti bus šalia. Taigi Tomazzo nusprendė nustoti apgaudinėti save ir išbraukė didelę dalį piliečių iš savo draugų sąrašo. Beabejo su skaudančia širdimi trynė kai kuriuos telefono numerius ir kontaktus iš tokių vietų kaip facebook. Bet jsi gerai suprato, kad jei to nepadarys šiandien- kažin ar ryšis tai padaryti vėliau, o gyventi apgaulėje jam tikrai jau pabodo. Kažkas bandė įžeidinėti, išprovokuoti- bet Tomazzo nebekreipė į tai dėmesio, jam jau nusibodo kariauti su tais kurie to neverti, tai žmonėsk uriuose nėra vilties, kad jei pasikeis, kad jie bus žmonės. Liko tik tie kurie nemeluoja į akis, o už akių nekalba kitaip. Tiesa niekada negali žinoti ar visi likę tikrai tokie, bet idealaus sprendimo šiuo atveju nebuvo. Nemėgsta Tomazzo vienatvės, tačiau kai kuriuos žmones reikėjo vieną dieną prisiversti išbraukti iš savo gyvenimo, nes jie jį tik juodina, teršia neigiamais dalykais. Padėk va žmogui, padėk daugeliui žmonių, būk jiems geras- o jie atsuks Tau nugarą, išpils ant Tavęs visas šiukšles ir dar susivienys prieš Tave. Tiesiog puiku koks beribis žmonių egoistiškumas, beširdiškumas, o veidmainiavimas išvis aukščiausios stadijos. Nusibodo būti reikalingam tik tada kai reikia naudos ar būti ignoruojamam tų iš kurių to neturėtų būti. Tomazzo džiugina tik viena mintis: gerai, jog ne visi žmonės tokie ir yra bent keletas nesugadintų. Galbūt ir nelabai rastume žmogų kuris suprastų viską ką Tomazzo daro ir sako, bet tikrai rastume kurie verti vadintis draugais dėl kitų priežasčių. Apsispręsti visgi padėjo patys tie žmonės savo veiksmais kuriuos Tomazzo stebėjo mėnesių mėnesiais, kai kuriuos žmones ir keletą metų ir galiausiai suprato kas yra kas ir nusprendė atsisakyti gyvenimo iliuzijoje, juk kažkada tai būtų reikėję padaryti. Tie kas galbūt atrodė lyg ir draugai parodė kas yra ištikrųjų… Galbūt Tomazzo visada buvo didelis trūkumas tas, kad reikalaudavo iš žmonių daugiau nei jei gali duoti, reikalaudavo iš jų tiek pat kiek iš savęs ir labai nusivildavo to negavęs. Labai pergyvendavo dėl žmonių nenuoširdumo, abejingumo, kelis kartus bandė save keisti, taikyti prie pasaulio, tapti eiliniu šaltakrauju piliečiu- tačiau vis nepavykdavo. Jei kitos užduotys, kad ir kokiso sunkios pasirodydavo- būdavo įveikiamos- tai ši nebuvo niekaip įveikta. Na negali jis iki šiol susitaikyti su tokiu žmonių gyvenimo būdu ir toliau savo, kad ir mažame ir nesuprastam pasaulyje stengiasi daryti viską kiek kitaip. Tomazo nereikai to dirbtinio draugiškumo kuris atsiranda dėl pinigų, naudos ar patogios situacijos. Galbūt kažkas jam pasakytų, kad dabar tokie laikai ir kitaip negali būti- tai Tomazzo jau geriau liks vienas, kad ir kaip to nemėgsta, nei gyvens tarp tokių žmonių, kurie nei kiek nesipriešina sistemai ir nei kiek nebando būti kitokiais nei dauguma. O kitokiais reikėtų būti savo mąstymų, kurio nereikėtų varžyti. Šiandien Tomazzo iš dalies suprastų žmones kurie geria vieni, nors pats to niekada ir nedarė- šiandien padarytų. visgi išgėrus atsipalaiduoja protas ir kyla labai daug gerų idėjų, o tą akimirką bent jau pasidaro viskas paprasta, linksma, nors ir ironiška. Tą akimirką visiems kas to verti norisi pasakyti kokie jie svarbūs, brangūs, kaip kažką myli. Bėda ta, kad tie kurie nebūna tokioje pačioje stadijoje- nesupranta tavęs ir sureaguoja labai šaltai- tai dar kartą nuvilia ir priverčia atvėsti. Per daug ekspresijos turi Tomazzo, perdidelis noras kasdien kažką veikti ir po daug, perdaug blogų įgyvendintų akimirkų siekiant išbandyti kai kuriuos žmones, sulaukti jų reakcijos, susimąstymo. Perdaug monotonijos, pesimizmo, per daug iš anksto nuspėtų atvejų- kurie išsipildė. Pergudrūs poelgiai viską sugadino, kai galbūt reikėjo tiesiog gyventi. Tomazzo nėra tobulas ir jis tai žino, jis žino kas vyksta ne taip, tik deja ne visada viską eina pataisyti taip paprastai, o kai kas jau per daug įsisisenėję ir reiktų nebent pradėti iš pradžių. Tiesa kaip pakeisti kai kuriuos dalykus- jis nežino,bet stengiasi sužinoti, bet tikrai ne viskas pavyksta. Yra tokių situacijų kai Tomazzo visiškai negali suvokti kaip žmonės taip elgiasi, tačiau pripažįsta, kad ir pats pasielgia nesuprantamai, kartais maištaudamas, kartais tyčia, o kartais tikrai ir pats nesuprasdamas savęs. Kaip bebūtų jis niekuomet nenori nieko blogo ir visada yra paveikiamas gerumu ir nuoširdumu, beveik niekada neatsisako pasiūlymų ir stengiasi rasti laiko kitiem, nes mano jog būtina laiką skirti kitiems, kad gyventi reikia ne dėl savęs. Tik deja kažin ar verti to laiko tie, kurie nežada jo skirti Tau. ši diena galbūt labiau emocinis sukrėtimas ir dar vienas įsitikinimas kas yra kas, tačiau kitą vertus diena kaip diena- kai kurie dalykai nepasikeitė, nors ištikrųjų Tomazzo pasirengęs didelėms permainoms. Tiesa nereikia ir didelių permainų tam, kad kažkas pasikeistų, nes net ir mažiausia smulkmena keičia labai daug. Gaila, kad kažkas to nesupranta, gaila, kad kažkas sugeba būti kiaulėmis ir to nesigėdydami parodyti prie akių. Tomazzo tikrai su tokiais nesielgia maloniai ir dažnai neįstengia elgtis maloniai. Už tai beabejo yra smerkiamas, kažkieno nemėgstamas ir pan. Sulaukia Tomazzo ir neigiamų emocijų, įžeidinėjimų, būna išvadintas įvairiai. Nedžiugina beabejo tokie dalykai, tačiau būna gerai bent tai, kad tokiais momentais žmonės parodo savo tikrąjį veidą, nereikia net nelaimės, kad pamatyti kada draugas tikras ar ne, ypač kai užtenka vienos kibirkšties ir žmogus parodo save koks yra. Tad ar tikrai jis patikimas? Ar galima juo tikėti kai kasdien apsimeta draugu, o užtenka šiek tiek rimtai kažką užsiminti ir jau viskas. Na nestebina Tomazzo tokie dalykai, jsi visko matė ir viskam jau pasiruošęs, kad ir ką kas padarytų neįtikėčiausio. Tiesa tai nei kiek nepalengvina situacijų kuomet viskas nuspėjama ir numatoma į priekį. Nors ir atrodytų, kad turėtų būti priešingai. Nes galiausiai tas neturėjimas vilties, netikėjimas- nepriveda prie nieko gero. Tomazzo pasistengs daugiau nevienyti žmonių, nejungti visų į vieną kompaniją, nesistengti dėl jų, nepadės bėdoje. Tai ar tada jie bus laimingesni? Matyt taip, nes patys šito prašosi. ironiška, bet būk blogas žmonėms ir tada jiems bus gerai. Kažkokia nesąmonė. Bet galbūt logikos ir nereiktų ieškoti, nes logikos ieškojimas ir gyvenimo analizavimas kaip matyti gero ne visada duoda. Tačiau dažnai neišeina tiesiog gyventi, likti abejingam, galvoti tik apie save. O ar reikėtų pasistengti? Klausimų yra daug, o ar kas turi atsakymus? Beabejo Tomazzo bandys rasti geriausia sprendimą, pasistengs nesiblaškyti ir sveiku protu sudėlioti viską į savo vietas. Nors tiesa, kad kartais ir stogas važiuoja ir tada nebūna viskas taip logiška. Aišku tada lieki kaltas ir nesuprastas. Tebūnie- gyvenam vieną kartą, ištversim, nugyvensim kiek įmanoma geriau, nugyvensim negalvodami vien tik apie save, o kas nenori lai užsiknisa- niekas daugiau dėl jų nesistengs, kai elgiamasi šitaip. Beabejo gerai, kai sprendimus galima priimti remiantis ne vien savo nuomone, o kai žmonės savo poelgiais padeda apsispręsti, kai supranti, kad tie kuriems manei esąs svarbūs ištikrųjų esi nereikalingas, jiems esi niekas, buvai tik naudingas tam tikrose situacijose. Kažkas kažko negali suprasti vien dėl savo siauro, sukoncentruoto mąstymo. O gyvenimas turi daug spalvų, turi daug kelių ir pasirinkimų, Jūsų teisė rinktis! O Tomazzo, mano brangieji, eina degustuoti alaus, galbūt pažiūrėti gerą filmą ar sužaisti kompiuterinį žaidimą, kuris praskaidrintų vakarą teigiamomis emocijomis. Ačiū visiems už viską, tame tarpe ir už apgaulingas akimirkas ir už neigiamus veiksmus, visgi tikiu, kad tai prives prie kažko gero, geresnio nei buvo iki šiol. Iki
