Sveiki vyrai ir moterys… Ir robotai… Šis straipsnis tikriausiai nepadės nusikelti į praeitį, bet galbūt padės pakeisti ateitį ir visą savo gyvenimą. Tikriausiai niekada niekas neduos antro šanso gyventi tą patį gyvenimą, tad kiekvienas pasirinkimas yra ir bus lemiamas, su negrąžinamomis pasekmėmis. Taigi ar galime keisti ateitį ar visgi viskas suplanuota likimo iš anksto ir nieko nepakeisime, kad ir ką darytume? Jutai kada dėžavu? Na tą jausmą kai atrodo jog būtent taip jau buvo. Atsiduri tam tikroje vietoje, tam tikru metu, lyg ir smulkmenoje ir tik Tu pasijunti, kad taip jau lyg ir buvo, kad čia jau buvai, tai jau jautei. Tą akimirką… Ar tai tiesiog klaidinantis jausmas ir situacija tiesiog panaši į buvusias ar tiesiog išsipildymas to ką kažkada įsivaizdavai? Visai nesenai, prieš dvi dienas- pajutau dėžavu, tik jausmas buvo ne tik tai, jog esu buvęs toje situacijoje, bet tai jog esu sapnavęs tą situaciją… Dėžavu aiškinamas įvairia, pvz, kad tai įvykta tuomet kuomet du paraleliai vienas kito einantys gyvenimai- susikerta. Kitaip tariant neva vienu metu skrieja dvi gyvenimo tiesės: viena jų realybė, kita- skriejanti kur kas greičiau, vienu žingsniu priekyje- ateitis ir ji jau žino kas nutiks ir kai ji susikerta su mūsų dabartimi- pajuntame dėžavu. Taigi išeitų taip jog ateitis žinojo, kad atsidursime toje situacijoje jau prieš kelias akimirkas. Taigi ar galime rinktis ar viskas suplanuota? Galbūt kai pasirenkame kitaip ir nepajuntame dėžavu, o galbūt neturime pasirinkimo laisvės ir tik mums atrodo jog renkamės. Kitas paaiškinimas būtų jog galbūt gyvename gyvenimą dar kartą ir todėl dalykai kuriuos padarėme taip pat kaip ir seniau- iškyla iš praėjusio gyvenimo. Taigi mums buvo duotas šansas gyventi kitaip, o darome tą patį? O galbūt daryti tą patį nėra blogai, nes klaida kurią reikia ištaisyti bus vėliau arba tai tėra kokia smulkmena, kuri įtakoja kažką, kas nesusiję tiesiogiai su mumis. Kitą vertus juk egzistuoja aiškiaregiai kurie mato ateitį. Jei jie iš tikrųjų mato ir pasako tai mums ir tai įvyksta- tai būtų įrodymas, jog rinktis negalime arba tai jog jie mums tai įteigia ir nukreipia keliu link to. Tikint antru atveju būtų galima žmogų nukreipti bet kokiu keliu ir jis galėtų pasiekti tai ko jam labiausiai reikia. Taigi grįžkim prie dėžavu ir galbūt to, kad mes turėdami bent daly aiškiaregiškų sugebėjimų pajuntame dėžavu, nes galime bent kartais numatyti ateitį ir joje pabūti, kad ir akimirkai. Galbūt net jei ir atrodo jog galėjome viską padaryti kitaip ir viskas galėtų būti kitaip- bet iš tikro negali ir negalėjo, nes dažnai pastebiu jog kažkas trukdo. Paprasčiausias pavyzdys: kai rašau straipsnius šiam blog’ui dažnai sulaukiu skambučio kuris išblaško mintis. Skambinantis žmogus nežino, kad rašau, tad galbūt žino likimas? Dažnai jauti, kad turėtų viskas gautis kitaip ir kokia maža smulkmena priešinasi ir daryk ką nori- neina jos įveikti. Tarkim jauti jog tam tikras žmogus turėtų būti tam tikroje vietoje ir žinai jog tai pakeistų visą gyvenimą, ta smulkmena, bet tas žmogus neatvyksta kad ir kaip jį įkalbinėji, kad ir ką darai, jam kaip tyčia atsiranda kažkokių reikalų ar pan. Tada imi galvoti, kad likimas kiša koją ir neleidžia pakeisti to kas jau suplanuota. Atrodytų viskas juk turėtų būti lengviau, galvoji jog gal tiesiog pasikalbėsiu su žmogumi ir jam visą tai paaiškinsiu ir galbūt jis supras, nepalaikys bepročiu, bet deja. Gali pasakoti valandų valandas, jei nebus lemta- žmogus nesupras ir nepakeis savo nuomonės, neįkalbėsi jo padaryti kito pasirinkimo, jis bus užsispyręs ir priešinsis. Tada pasijunti bejėgis ir negali patikėti, kad lieka tik plaukti pasroviui. Ne, tikrai ne. Straipsnių rašymas? Kol kas niekas to netrukdo, bet galbūt tas niekas, tas kažkas žino, kad tam kam reikėtų visą tai perskaityti- neperskaitys? O perskaitys tie, kuriems tai visiškai kitaip suprantama ir matoma. Kartais ateina tokia mintis į galvą, kad galbūt visi aplinkiniai yra robotai ar projekcijos ir realiai neegzistuoja ir tik pats esi kažkokio projekto analizuojamasis objektas. Taigi gali daryti ir sakyti ką nori- robotai dirba pagal kažkokį algoritmą ir iš anksto nustatytą elgiasi, tad net jeigu ir kartotų kažkas, kad yra žmogus, kad yra tikras, kad turi jausmus- negalėsi žinoti ar jo programoje neįrašyta, kad jis taip sakytų ir elgtųsi. Baisu būtų sužinoti tokią tiesą, net ir tuo atveju jei bent dalis žmonių yra robotai. Tačiau tokiu atveju galima priešintis, galima daryti viską, nes niekas nesunaikins eksperimento objekto, juk jis reikalingas kažkokiems stebėjimams ar kažkam daugiau. Visgi jei skaitai dabar šį straipsnį ir suvoki- esi arba žmogus arba tikrai pažengęs robotas. Bet kokiu atveju jei jauti, kad gali rinktis- parašyk man į el. paštą nurodytą kontaktuose (Nesvarbu esi draugas ar priešas). Taip žinosiu ar yra žmonių. Labai tikiuosi, kad robotai nenulauš to ir nepradės rašyti man. Jei negalime rinktis ir jei viskas suplanuota- Tu neparašysi man net jei perskaitysi tai, nebent ir tai būtų suplanuota. Bet manykim, kad visgi galim rinktis ir priešintis likimui. Tad gali pasipriešinti numatytai tėkmei ir padaryti kitaip, padaryti kitaip nei norisi, nei atrodytų teisinga, reikalinga ir pan. Tiesiog pasielgti kitaip, pasukti kitu keliu, padaryti tai ko šiaip niekada nepadarytum ir kas pagal nustatytas taisykles, normas, principus- paprastai nedaroma. Tada turėtum pajusti jog įžengei į kitą pasaulį. Senasis pasaulis su senaisiais pasirinkimais gyvena toliau, o Tu pasukai į tą kitą- su kitais pasirinkimais ir taip pat gyveni toliau. Blogiausia, kad su žmonėmis negali susikalbėti. Tarkim grįžtum iš ateities ir prieitum prie žmogaus, kuris ateityje yra Tavo antra pusė ir esat labai laimingi ir imtum tai pasakoti dabartyje. Žmogus pasakytų jog esi nepilno proto ir gal net imtų bėgti nuo Tavęs. Tas pats žmogus, kuris gali Tave mylėti ir eiti su Tavimi gyvenimo keliu- gali ir Tavęs nekęsti ir net nepažinti. Viskas dėl pasirinkimų ir daugybės smulkmenų pasekoje susiklosčiusių aplinkybių. Ir tai nereiškia, kad gali tiesiog prieiti ir pasiimti arba rinktis tik tai ko nori ir pasieksi visa tai. Ne! Prie tokių dalykų priveda tiek geri, tiek blogi pasirinkimai, klaidos, išgyvenimai, skausmas ir kita. Smulkmena prie smulkmenos, žingsnis po žingsnio ir esame kur esame ir tikrai gerai sakoma, kad nėra to blogo kas neišeitų į gerą. Tiesiog nepagalvojome kaip tai išėjo mums į gerą, nes to ką turime- nevertiname ir atrodo jog tai savaime suprantama. Ir nežinome, kad galbūt jei to kas blogai nebūtų buvę- nebūtų to gero, kurį dabar turime. Pavyzdžių? Tarkim Tau baigiasi degalai ir eini iki degalinės su kanistru rankose… Toje degalinėje sutinki žmogų, kurį vėliau įsimyli, o jis įsimyli Tave ir likusį gyvenimą būnat laimingi, išvažiuojat gyventi į svajonių šalį ir t.t. Tad jeigu nebūtų pasibaigę degalai- neitum į degalinę ir kažin ar tą žmogų sutiktum kur kitur. Smulkmenos lemia daug. Taigi tas žmogus su kuriuo nesusipažinai, nes neatsidūrei tinkamoj vietoj tinkamu metu- gali tiesiog praeiti pro Tave gatvėje, stovėti eilėje šalia Tavęs, pastumti spūstyje ir net nežinosi, kad kitame pasirinkime dabar būtum su juo ir visai kitoje vietoje, visai kitame gyvenime ir tas Jūsų pasirinkimas įtakotų kitus žmones ir dalykus, nes gimtų vaikai, kurie panašūs į jus ir galbūt jie darytų įtaką kažkam kas išrastų kai ką svarbaus visam pasauliui ar pan. Na tarkim… O va susilaukus vaikų su kitu žmogumi- jie būtų visai kito charakteri ori galbūt tiesiog būtų eiliniai, niekuo neišsiskiriantys žmonės. Deja deja niekada nežinosime ką pasirinkti, kur eiti, ką daryti, ką sakyti tam, kad prieitume tai ko ieškome. Tačiau kaip bebūtų- teigiamas požiūris, šypsena, mokėjimas nepykti, dažniau sakyti teigiamus atsakymus, nebijoti kažką pagirti ir paskatinti, palaikyti laimėj ir nelaimėj- prie blogo neprives. Mažus pasirinkimus renkamės patys, kaip juos pasirinksime priklauso nuo to kaip mastome, kas mus įtakojo praeityje, bet visgi galime rinktis ir nepasiduoti įkaltam mąstymui ir įdiegtai sistemai į mūsų galvas ir pabandyti priešintis. Visgi kartais tiesiog renkamės aklai ir tai priveda prie gero, tačiau niekada nežinosime kas būtų dabar kito pasirinkimo atveju. Galbūt būčiau miręs arba kažkur toli toli, nes būčiau sutikęs žmonės, kurie įtakotų mane ir įkalbėtų išvažiuoti. Va pavyzdys iš mano gyvenimo kaip mano pasirinkimai nulemia kitų žmonių ateitį: taigi visada stengiausi mąstyti plačiau ir ieškojau savęs, tad tikrai nežinojau ar verta man studijuoti ar ne, visgi kaip gi ne studijuosi atrodytų, tad nežinodamas nei ko noriu nei kur stoti geriau- surašiau daugybę specialybių ir štai vienai, norint į ją įstoti reikėjo laikyti stojamąjį egzaminą, o aš to nežinojau ir nesiruošiau tam ir masčiau eiti ar ne, nes kaip tik iš pusbrolio sulaukiau kvietimo vykti iškylauti į sodybą. Būtent tuo metu kai turėtų būti laikomi stojamieji. Kad ir kaip būtų keista pasirinkau stojamuosius, nors įstoti tikrai nesitikėjau, tačiau galvojau bent pažiūrėsiu kaip ten viskas atrodo. Ir štai priėmė mane, pažinau keletą šaunių žmonių ir štai pradėjau juos kviesti dalyvauti įvairiose pramogose. Ir taigi per vieną gimtadienį pakviestas mažiau bendraujantis grupiokas labai dvejojo vykti jam ar ne, tačiau visgi nusprendė vykti, nes pakeliui turėjo paimti kitą kolegą. Ir tik atvykęs suprato, kad jo atvykimas pakeis visą jo ir ne tik jo gyvenimą: jis susipažino su kita gimtadienyje dalyvavusia vieniša drauge ir šiandien jie šviežiai iškepti jaunavedžiai. Tad pagalvokim jei jis būtų neatvykęs, jei nebūtų reikėję kažko atvežti pakeliui, jei nebūčiau įstojęs į bendrą specialybę ir pasirinkęs pramogas kaime- jaunavedžių dabar nebūtų. Taigi vienas neigiamas atsakymas ir visas gyvenimas keičiasi. Tose pačiose studijose studijuodamas pamėgau kurti tinklalapius, to pasekoje susipažinau su kita drauge, kuri vėliau supažindinta su minėtu pusbroliu taip pat tapo pora. Taigi kažin ar pusbrolis būtų siūlęs vykti iškylauti jei būtų žinojęs, kad geriau man eiti į stojamąjį egzaminą, nes tai padės jam rasti gyvenimo meilę. Kitas grupiokas poroje su pussesere ir t.t. Ir dar daug įtakingų dalykų vien dėl studijų. Taigi ar verta studijuoti? Tikriausia taip, bent jau man. Viskas kas nutiko gero ar blogo- privedė prie to kaip yra dabar ir davė patirties, gyvenimiškų pamokų ir suvokimo. Tokių pavyzdžių turėčiau dar ne vieną. Galimybės yra tik mes jas ne visada pasirenkame, o pasirinkę neišsaugome: nustojame palaikyti gerus santykius su brangiais žmonėmis, draugais ir t.t. Dėl to taipogi keičiasi gyvenimas ir jis būna ne toks ar ne visiškai toks kokio norėtume. Taigi kodėl lyginu viską su medžiu ir pavadinau tai likimo medžiu? Atsistok prieš medį ir įsivaizduok: Mūsų pasirinkimai kaip šakos ir kai pasirenkame kažką- pasukame į kitą išsišakojimą, o jis dar į kitą- tai gyvenimas. Visa medžio laja, visos šakos- atspindi kitus pasirinkimus ir kaip viskas dėl to visai kitaip. Tad manykime, kad galime rinktis ir tas išsišakojimas gali būti pats geriausias. Atmink, kad renkiesi nors ir sau, bet įtakoji neišvengiamai ir kitus. Gavęs darbą- jautiesi laimingas, tačiau dėl to, kad gavai darbą- jo negavo kažkas kitas, kam galbūt jo reikėjo labiau ir todėl tas žmogus galbūt ims vogti ar net žudyti. Nori to ar nenori- eis pasaulio dalis ir kiekvienas Tavo mirktelėjimas prisideda prie viso pasaulio bendro gyvenimo, smulkmenų ir pasirinkimų sekos proceso. Vienas žodis, viena sms, vienas pasirinkimas ir mūsų gyvenimas kitoks. Pasistenk pasipriešinti ir neplaukti pasroviui, pasistenk suprasti ir išklausyti. Tai gali būti labai svarbu ir lemti Tavo gyvenimo laimę, net jei tai ir atrodo visiškai nesusiję ir dabar mieliau rinktumeis visai kitą kelią. Jei esi žmogus ir suvoki jog gyveni vieną kartą ir nori, kad to vieno karto kelionė būtų nestandartinė, įdomi ir intriguojanti- parašyk man el. paštu. Nesvarbu esi draugiška ar priešiška asmenybė, skeptiškas ar tikintis žmogus, mėgstantis skaityti ar ne. Rašyk, nes mes turime tik vieną šansą, vieną progą, vieną gyvenimą. Nežinau kaip tai pasakyti kitaip ir kaip įkalbėti ir įrodyti, įtikinti ir pasakyti taip, kad suprastum. Bet pasakiau tai taip kaip moku ir jei girdi mane- lauksiu Tavo laiško, kad ir trumpo, kad ir banalaus ir šalto, kad ir priešiško ar negatyvaus, bet žmogiško, parašyto žmogaus. Žmogaus kuris gyvena šioje žemėje kartu. Atmink, kad jei nežinai dėl ko gyventi- gyvenk tam, kad sužinotum!Gyvenimas
Likimo medis
11
Rgp
Rgp
Sveiki vyrai ir moterys… Ir robotai… Šis straipsnis tikriausiai nepadės nusikelti į praeitį, bet galbūt padės pakeisti ateitį ir visą savo gyvenimą. Tikriausiai niekada niekas neduos antro šanso gyventi tą patį gyvenimą, tad kiekvienas pasirinkimas yra ir bus lemiamas, su negrąžinamomis pasekmėmis. Taigi ar galime keisti ateitį ar visgi viskas suplanuota likimo iš anksto ir nieko nepakeisime, kad ir ką darytume? Jutai kada dėžavu? Na tą jausmą kai atrodo jog būtent taip jau buvo. Atsiduri tam tikroje vietoje, tam tikru metu, lyg ir smulkmenoje ir tik Tu pasijunti, kad taip jau lyg ir buvo, kad čia jau buvai, tai jau jautei. Tą akimirką… Ar tai tiesiog klaidinantis jausmas ir situacija tiesiog panaši į buvusias ar tiesiog išsipildymas to ką kažkada įsivaizdavai? Visai nesenai, prieš dvi dienas- pajutau dėžavu, tik jausmas buvo ne tik tai, jog esu buvęs toje situacijoje, bet tai jog esu sapnavęs tą situaciją… Dėžavu aiškinamas įvairia, pvz, kad tai įvykta tuomet kuomet du paraleliai vienas kito einantys gyvenimai- susikerta. Kitaip tariant neva vienu metu skrieja dvi gyvenimo tiesės: viena jų realybė, kita- skriejanti kur kas greičiau, vienu žingsniu priekyje- ateitis ir ji jau žino kas nutiks ir kai ji susikerta su mūsų dabartimi- pajuntame dėžavu. Taigi išeitų taip jog ateitis žinojo, kad atsidursime toje situacijoje jau prieš kelias akimirkas. Taigi ar galime rinktis ar viskas suplanuota? Galbūt kai pasirenkame kitaip ir nepajuntame dėžavu, o galbūt neturime pasirinkimo laisvės ir tik mums atrodo jog renkamės. Kitas paaiškinimas būtų jog galbūt gyvename gyvenimą dar kartą ir todėl dalykai kuriuos padarėme taip pat kaip ir seniau- iškyla iš praėjusio gyvenimo. Taigi mums buvo duotas šansas gyventi kitaip, o darome tą patį? O galbūt daryti tą patį nėra blogai, nes klaida kurią reikia ištaisyti bus vėliau arba tai tėra kokia smulkmena, kuri įtakoja kažką, kas nesusiję tiesiogiai su mumis. Kitą vertus juk egzistuoja aiškiaregiai kurie mato ateitį. Jei jie iš tikrųjų mato ir pasako tai mums ir tai įvyksta- tai būtų įrodymas, jog rinktis negalime arba tai jog jie mums tai įteigia ir nukreipia keliu link to. Tikint antru atveju būtų galima žmogų nukreipti bet kokiu keliu ir jis galėtų pasiekti tai ko jam labiausiai reikia. Taigi grįžkim prie dėžavu ir galbūt to, kad mes turėdami bent daly aiškiaregiškų sugebėjimų pajuntame dėžavu, nes galime bent kartais numatyti ateitį ir joje pabūti, kad ir akimirkai. Galbūt net jei ir atrodo jog galėjome viską padaryti kitaip ir viskas galėtų būti kitaip- bet iš tikro negali ir negalėjo, nes dažnai pastebiu jog kažkas trukdo. Paprasčiausias pavyzdys: kai rašau straipsnius šiam blog’ui dažnai sulaukiu skambučio kuris išblaško mintis. Skambinantis žmogus nežino, kad rašau, tad galbūt žino likimas? Dažnai jauti, kad turėtų viskas gautis kitaip ir kokia maža smulkmena priešinasi ir daryk ką nori- neina jos įveikti. Tarkim jauti jog tam tikras žmogus turėtų būti tam tikroje vietoje ir žinai jog tai pakeistų visą gyvenimą, ta smulkmena, bet tas žmogus neatvyksta kad ir kaip jį įkalbinėji, kad ir ką darai, jam kaip tyčia atsiranda kažkokių reikalų ar pan. Tada imi galvoti, kad likimas kiša koją ir neleidžia pakeisti to kas jau suplanuota. Atrodytų viskas juk turėtų būti lengviau, galvoji jog gal tiesiog pasikalbėsiu su žmogumi ir jam visą tai paaiškinsiu ir galbūt jis supras, nepalaikys bepročiu, bet deja. Gali pasakoti valandų valandas, jei nebus lemta- žmogus nesupras ir nepakeis savo nuomonės, neįkalbėsi jo padaryti kito pasirinkimo, jis bus užsispyręs ir priešinsis. Tada pasijunti bejėgis ir negali patikėti, kad lieka tik plaukti pasroviui. Ne, tikrai ne. Straipsnių rašymas? Kol kas niekas to netrukdo, bet galbūt tas niekas, tas kažkas žino, kad tam kam reikėtų visą tai perskaityti- neperskaitys? O perskaitys tie, kuriems tai visiškai kitaip suprantama ir matoma. Kartais ateina tokia mintis į galvą, kad galbūt visi aplinkiniai yra robotai ar projekcijos ir realiai neegzistuoja ir tik pats esi kažkokio projekto analizuojamasis objektas. Taigi gali daryti ir sakyti ką nori- robotai dirba pagal kažkokį algoritmą ir iš anksto nustatytą elgiasi, tad net jeigu ir kartotų kažkas, kad yra žmogus, kad yra tikras, kad turi jausmus- negalėsi žinoti ar jo programoje neįrašyta, kad jis taip sakytų ir elgtųsi. Baisu būtų sužinoti tokią tiesą, net ir tuo atveju jei bent dalis žmonių yra robotai. Tačiau tokiu atveju galima priešintis, galima daryti viską, nes niekas nesunaikins eksperimento objekto, juk jis reikalingas kažkokiems stebėjimams ar kažkam daugiau. Visgi jei skaitai dabar šį straipsnį ir suvoki- esi arba žmogus arba tikrai pažengęs robotas. Bet kokiu atveju jei jauti, kad gali rinktis- parašyk man į el. paštą nurodytą kontaktuose (Nesvarbu esi draugas ar priešas). Taip žinosiu ar yra žmonių. Labai tikiuosi, kad robotai nenulauš to ir nepradės rašyti man. Jei negalime rinktis ir jei viskas suplanuota- Tu neparašysi man net jei perskaitysi tai, nebent ir tai būtų suplanuota. Bet manykim, kad visgi galim rinktis ir priešintis likimui. Tad gali pasipriešinti numatytai tėkmei ir padaryti kitaip, padaryti kitaip nei norisi, nei atrodytų teisinga, reikalinga ir pan. Tiesiog pasielgti kitaip, pasukti kitu keliu, padaryti tai ko šiaip niekada nepadarytum ir kas pagal nustatytas taisykles, normas, principus- paprastai nedaroma. Tada turėtum pajusti jog įžengei į kitą pasaulį. Senasis pasaulis su senaisiais pasirinkimais gyvena toliau, o Tu pasukai į tą kitą- su kitais pasirinkimais ir taip pat gyveni toliau. Blogiausia, kad su žmonėmis negali susikalbėti. Tarkim grįžtum iš ateities ir prieitum prie žmogaus, kuris ateityje yra Tavo antra pusė ir esat labai laimingi ir imtum tai pasakoti dabartyje. Žmogus pasakytų jog esi nepilno proto ir gal net imtų bėgti nuo Tavęs. Tas pats žmogus, kuris gali Tave mylėti ir eiti su Tavimi gyvenimo keliu- gali ir Tavęs nekęsti ir net nepažinti. Viskas dėl pasirinkimų ir daugybės smulkmenų pasekoje susiklosčiusių aplinkybių. Ir tai nereiškia, kad gali tiesiog prieiti ir pasiimti arba rinktis tik tai ko nori ir pasieksi visa tai. Ne! Prie tokių dalykų priveda tiek geri, tiek blogi pasirinkimai, klaidos, išgyvenimai, skausmas ir kita. Smulkmena prie smulkmenos, žingsnis po žingsnio ir esame kur esame ir tikrai gerai sakoma, kad nėra to blogo kas neišeitų į gerą. Tiesiog nepagalvojome kaip tai išėjo mums į gerą, nes to ką turime- nevertiname ir atrodo jog tai savaime suprantama. Ir nežinome, kad galbūt jei to kas blogai nebūtų buvę- nebūtų to gero, kurį dabar turime. Pavyzdžių? Tarkim Tau baigiasi degalai ir eini iki degalinės su kanistru rankose… Toje degalinėje sutinki žmogų, kurį vėliau įsimyli, o jis įsimyli Tave ir likusį gyvenimą būnat laimingi, išvažiuojat gyventi į svajonių šalį ir t.t. Tad jeigu nebūtų pasibaigę degalai- neitum į degalinę ir kažin ar tą žmogų sutiktum kur kitur. Smulkmenos lemia daug. Taigi tas žmogus su kuriuo nesusipažinai, nes neatsidūrei tinkamoj vietoj tinkamu metu- gali tiesiog praeiti pro Tave gatvėje, stovėti eilėje šalia Tavęs, pastumti spūstyje ir net nežinosi, kad kitame pasirinkime dabar būtum su juo ir visai kitoje vietoje, visai kitame gyvenime ir tas Jūsų pasirinkimas įtakotų kitus žmones ir dalykus, nes gimtų vaikai, kurie panašūs į jus ir galbūt jie darytų įtaką kažkam kas išrastų kai ką svarbaus visam pasauliui ar pan. Na tarkim… O va susilaukus vaikų su kitu žmogumi- jie būtų visai kito charakteri ori galbūt tiesiog būtų eiliniai, niekuo neišsiskiriantys žmonės. Deja deja niekada nežinosime ką pasirinkti, kur eiti, ką daryti, ką sakyti tam, kad prieitume tai ko ieškome. Tačiau kaip bebūtų- teigiamas požiūris, šypsena, mokėjimas nepykti, dažniau sakyti teigiamus atsakymus, nebijoti kažką pagirti ir paskatinti, palaikyti laimėj ir nelaimėj- prie blogo neprives. Mažus pasirinkimus renkamės patys, kaip juos pasirinksime priklauso nuo to kaip mastome, kas mus įtakojo praeityje, bet visgi galime rinktis ir nepasiduoti įkaltam mąstymui ir įdiegtai sistemai į mūsų galvas ir pabandyti priešintis. Visgi kartais tiesiog renkamės aklai ir tai priveda prie gero, tačiau niekada nežinosime kas būtų dabar kito pasirinkimo atveju. Galbūt būčiau miręs arba kažkur toli toli, nes būčiau sutikęs žmonės, kurie įtakotų mane ir įkalbėtų išvažiuoti. Va pavyzdys iš mano gyvenimo kaip mano pasirinkimai nulemia kitų žmonių ateitį: taigi visada stengiausi mąstyti plačiau ir ieškojau savęs, tad tikrai nežinojau ar verta man studijuoti ar ne, visgi kaip gi ne studijuosi atrodytų, tad nežinodamas nei ko noriu nei kur stoti geriau- surašiau daugybę specialybių ir štai vienai, norint į ją įstoti reikėjo laikyti stojamąjį egzaminą, o aš to nežinojau ir nesiruošiau tam ir masčiau eiti ar ne, nes kaip tik iš pusbrolio sulaukiau kvietimo vykti iškylauti į sodybą. Būtent tuo metu kai turėtų būti laikomi stojamieji. Kad ir kaip būtų keista pasirinkau stojamuosius, nors įstoti tikrai nesitikėjau, tačiau galvojau bent pažiūrėsiu kaip ten viskas atrodo. Ir štai priėmė mane, pažinau keletą šaunių žmonių ir štai pradėjau juos kviesti dalyvauti įvairiose pramogose. Ir taigi per vieną gimtadienį pakviestas mažiau bendraujantis grupiokas labai dvejojo vykti jam ar ne, tačiau visgi nusprendė vykti, nes pakeliui turėjo paimti kitą kolegą. Ir tik atvykęs suprato, kad jo atvykimas pakeis visą jo ir ne tik jo gyvenimą: jis susipažino su kita gimtadienyje dalyvavusia vieniša drauge ir šiandien jie šviežiai iškepti jaunavedžiai. Tad pagalvokim jei jis būtų neatvykęs, jei nebūtų reikėję kažko atvežti pakeliui, jei nebūčiau įstojęs į bendrą specialybę ir pasirinkęs pramogas kaime- jaunavedžių dabar nebūtų. Taigi vienas neigiamas atsakymas ir visas gyvenimas keičiasi. Tose pačiose studijose studijuodamas pamėgau kurti tinklalapius, to pasekoje susipažinau su kita drauge, kuri vėliau supažindinta su minėtu pusbroliu taip pat tapo pora. Taigi kažin ar pusbrolis būtų siūlęs vykti iškylauti jei būtų žinojęs, kad geriau man eiti į stojamąjį egzaminą, nes tai padės jam rasti gyvenimo meilę. Kitas grupiokas poroje su pussesere ir t.t. Ir dar daug įtakingų dalykų vien dėl studijų. Taigi ar verta studijuoti? Tikriausia taip, bent jau man. Viskas kas nutiko gero ar blogo- privedė prie to kaip yra dabar ir davė patirties, gyvenimiškų pamokų ir suvokimo. Tokių pavyzdžių turėčiau dar ne vieną. Galimybės yra tik mes jas ne visada pasirenkame, o pasirinkę neišsaugome: nustojame palaikyti gerus santykius su brangiais žmonėmis, draugais ir t.t. Dėl to taipogi keičiasi gyvenimas ir jis būna ne toks ar ne visiškai toks kokio norėtume. Taigi kodėl lyginu viską su medžiu ir pavadinau tai likimo medžiu? Atsistok prieš medį ir įsivaizduok: Mūsų pasirinkimai kaip šakos ir kai pasirenkame kažką- pasukame į kitą išsišakojimą, o jis dar į kitą- tai gyvenimas. Visa medžio laja, visos šakos- atspindi kitus pasirinkimus ir kaip viskas dėl to visai kitaip. Tad manykime, kad galime rinktis ir tas išsišakojimas gali būti pats geriausias. Atmink, kad renkiesi nors ir sau, bet įtakoji neišvengiamai ir kitus. Gavęs darbą- jautiesi laimingas, tačiau dėl to, kad gavai darbą- jo negavo kažkas kitas, kam galbūt jo reikėjo labiau ir todėl tas žmogus galbūt ims vogti ar net žudyti. Nori to ar nenori- eis pasaulio dalis ir kiekvienas Tavo mirktelėjimas prisideda prie viso pasaulio bendro gyvenimo, smulkmenų ir pasirinkimų sekos proceso. Vienas žodis, viena sms, vienas pasirinkimas ir mūsų gyvenimas kitoks. Pasistenk pasipriešinti ir neplaukti pasroviui, pasistenk suprasti ir išklausyti. Tai gali būti labai svarbu ir lemti Tavo gyvenimo laimę, net jei tai ir atrodo visiškai nesusiję ir dabar mieliau rinktumeis visai kitą kelią. Jei esi žmogus ir suvoki jog gyveni vieną kartą ir nori, kad to vieno karto kelionė būtų nestandartinė, įdomi ir intriguojanti- parašyk man el. paštu. Nesvarbu esi draugiška ar priešiška asmenybė, skeptiškas ar tikintis žmogus, mėgstantis skaityti ar ne. Rašyk, nes mes turime tik vieną šansą, vieną progą, vieną gyvenimą. Nežinau kaip tai pasakyti kitaip ir kaip įkalbėti ir įrodyti, įtikinti ir pasakyti taip, kad suprastum. Bet pasakiau tai taip kaip moku ir jei girdi mane- lauksiu Tavo laiško, kad ir trumpo, kad ir banalaus ir šalto, kad ir priešiško ar negatyvaus, bet žmogiško, parašyto žmogaus. Žmogaus kuris gyvena šioje žemėje kartu. Atmink, kad jei nežinai dėl ko gyventi- gyvenk tam, kad sužinotum!